Aš turiu savo mėgstamą vietą, kur patinka prisėsti atsigerti kavos, turiu mėgstamą megztinį ir kelnes, turiu savo mėgstamą jogos kilimėlį ir vietą jogos salėje…. Skamba pažįstamai? Daugelis mūsų prisirišame prie daiktų, žmonių, vietų, jausmų ir jų netekę, visam ar laikinai, susierziname, nuliūstame ar kitaip esame išmušami iš vėžių.
Jogos filosofijoje yra tokia sąvoka – aparigraha – neprisirišimas, nesavininkiškumas. Aparigraha yra viena iš 5-ių yama (susilaikymas, etikos norma), kurių turi laikytis visi jogai, norintys pasiekti jogos tikslą – samadhi (nušvitimą).
Mums, vakariečiams, gyvenantiems šių laikų ypatingai materialistinėje visuomenėje, tai tikrai sunku pasiekti. Bet aš pati stengiuosi ir kitus raginu pasistengti bent jau kai kuriose gyvenimo srityse siekti to neprisirišimo. Gi taip dažnai mes sureikšminame visiškai to nevertus dalykus. Prisirišame prie menkaverčių dalykų, kuriuos praradę tik sukeliame sau skausmą.
Kitoje medalio pusėje yra tobulėjimas ir sąmonės plėtimas. Jei visada darysime tą patį, ten pat, su taip pačiais žmonėmis, kurie mąsto taip pat, tai kaip mes tobulėsime? Dažniausiai tik išėję iš savo komforto zonos mes pradedame mokytis kažko naujo plėsdami savo sąmonę, patirtį, žinias.
Prisiminkite, kada paskutinį kartą buvote tokioje situacijoje, kurioje jautėtės nepatogiai, nes viskas buvo nauja ir nepažįstama. Prisiminkite ir kaip jautėtės ir ką galvojote išėję iš tos situacijos. Žinoma, priklausomai nuo situacijos, bet greičiausiai jautėtės puikiai, didžiavotės, kad išdrįsote išbandyti ir patirti kažką naują – nesvarbu, ar patiko, ar ne. Bet užtat dabar žinote, kaip panašioje situacijoje galite jaustis, o žinojimas visada yra geriau už nežinomybę. Nežinodami, taip ir numirsime būdami kvaili. Todėl aš renkuosi ar bent jau tikrai stengiuosi sužinoti, išbandyti, patirti kuo daugiau ir kuo įvairiau. To linkiu ir jums!
Teksto autorė: Agnė Budreckytė, Ashtanga vinyasa jogos mokytoja (E-RYT200, YACEP) ir mokinė
2016 gruodžio 15
Jogos filosofijoje yra tokia sąvoka – aparigraha – neprisirišimas, nesavininkiškumas. Aparigraha yra viena iš 5-ių yama (susilaikymas, etikos norma), kurių turi laikytis visi jogai, norintys pasiekti jogos tikslą – samadhi (nušvitimą).
Mums, vakariečiams, gyvenantiems šių laikų ypatingai materialistinėje visuomenėje, tai tikrai sunku pasiekti. Bet aš pati stengiuosi ir kitus raginu pasistengti bent jau kai kuriose gyvenimo srityse siekti to neprisirišimo. Gi taip dažnai mes sureikšminame visiškai to nevertus dalykus. Prisirišame prie menkaverčių dalykų, kuriuos praradę tik sukeliame sau skausmą.
Kitoje medalio pusėje yra tobulėjimas ir sąmonės plėtimas. Jei visada darysime tą patį, ten pat, su taip pačiais žmonėmis, kurie mąsto taip pat, tai kaip mes tobulėsime? Dažniausiai tik išėję iš savo komforto zonos mes pradedame mokytis kažko naujo plėsdami savo sąmonę, patirtį, žinias.
Prisiminkite, kada paskutinį kartą buvote tokioje situacijoje, kurioje jautėtės nepatogiai, nes viskas buvo nauja ir nepažįstama. Prisiminkite ir kaip jautėtės ir ką galvojote išėję iš tos situacijos. Žinoma, priklausomai nuo situacijos, bet greičiausiai jautėtės puikiai, didžiavotės, kad išdrįsote išbandyti ir patirti kažką naują – nesvarbu, ar patiko, ar ne. Bet užtat dabar žinote, kaip panašioje situacijoje galite jaustis, o žinojimas visada yra geriau už nežinomybę. Nežinodami, taip ir numirsime būdami kvaili. Todėl aš renkuosi ar bent jau tikrai stengiuosi sužinoti, išbandyti, patirti kuo daugiau ir kuo įvairiau. To linkiu ir jums!
Teksto autorė: Agnė Budreckytė, Ashtanga vinyasa jogos mokytoja (E-RYT200, YACEP) ir mokinė
2016 gruodžio 15