Joga tai ne religija. Joga tai ne fizkultūra. Joga tai gyvenimo būdas. Jogos neišmoksi iš knygų. Joga tinka tik indams Indijoje. Ir t.t. ir pan. Stereotipų supančių jogą yra pilna ir pačių įvairiausių. Bet kas vis dėlto yra JOGA?
Joga, kad ir kaip į ją bežiūrėtumėme, paremta filosofija, kuri dažnai apibūdinama kaip aštuonialypė ar aštuonpakopė (Ashtanga yoga). Kad bent kiek geriau ją suprasti, reikia bent jau susipažinti su visomis aštuoniomis pakopomis.
Pirmoji pakopa – Yama (jama):
Tai etikos normos bei moralės principai, kurių kiekvienas jogas turėtų laikytis savo gyvenime. Iš viso pateikiamos 5-ios:
- Ahimsa (ahimsa) – nesmurtavimas, nekenkimas kitiems, teisingumas
- Satya (satja) – tiesa mintyse, širdyje, žodžiuose ir veiksmuose
- Asteya (astėja) – nevogti, visomis šio žodžio reikšmėmis, paprastumas
- Brahmacharya (brachmačarija) – susilaikymas – kūno, minčių, žodžių
- Aparigraha (aparigracha) – ne savininkiškumas
Antroji pakopa – Niyama (nijama):
Tai savidisciplinos ir dvasinio tobulėjimo principai, kurių kievienas jogas turi nuolatos siekti. Iš viso pateikiamos 5-ios:
- Saucha (saučia) – išorinis ir vidinis kūno ir sielos švarumas, minčių aiškumas ir skaidrumas
- Santosha (santoša) – pasitenkinimas, savęs, aplinkinių ir aplinkybių priėmimas tokių, kokie yra
- Tapas (tapas) – nuoseklumas, disciplina
- Svadhyaya (svadjaja) – šventų raštų, ar tiesiog savęs, studijavimas, nagrinėjimas
- Isvara pranidhana (išvara pranidhana) – atsidavimas dievui ar aukštesniąjai jėgai, visatai
Kiekviena yama ir niyama gali būti gana įvairiai interpretuojama ir pritaikoma sau. Skirtingais gyvenimo etapais ta interpretacija taip pat gali gana kardinaliai skirtis. Ar žmogus yra religingas ar tiesiog tikintis irgi darys įtaką, kaip kiekviena yama ir niyama bus interpretuojama ir pritaikoma.
Trečioji pakopa – Asana (asana):
Tai fizinis kūno lavinimas per discipliną ir koncentraciją, kas bus labai svarbu ir reikalinga mokantis meditacijos. Tie, kurie apibūdina jogą kaip fizkultūrą, susitelkia tik ties šia, viena iš aštuonių, pakopų.
Asanos – tai įvairios jogos pozicijos. Tradicinėje Ashtanga vinyasa (aštanga vinjasa) jogos mokykloje yra iš viso šešios asanų serijos, kurių tikslas yra turėti sveiką sielą sveikame kūne bei ruošti savo fizinį kūną, nervų sistemą bei kvėpavimo mechanizmus aukštesnėms pakopoms.
Ashtanga vinyasa jogos kultūroje/mokykloje pabrėžiama, kad neįvaldžius vienos pakopos, prie kitos nereikėtų skubėti pereiti.
Ketvirtoji pakopa – Pranayama (pranajama):
Tai kvėpavimo pratimų praktika, kurios esmė išmokti suvaldyti savo kvėpavimą ir suvokti sąryši tarp kvėpavimo, minčių bei emocijų valdymo. Žodis prana reiškia gyvybinė energija/jėga, tad kvėpavimo praktikos susijusios ir su gyvybinės energijos valdymu. Tik išmokus suvaldyti kvėpavimą, galima pradėti kalbėti apie minčių suvaldymą, kas ir yra meditacijos pagrindas.
Penktoji pakopa – Pratyahara (pratjahara):
Pirmoji – ketvirtoji pakopos susijusios su fizinėmis praktikomis, o penktoji jau daug daugiau filosofinė. Pratyahara tai atsiribojimas nuo išorinių veiksnių bei trikdžių tam, kad susitelkti ties vidiniais veiksniais ir elementais. Manau, kad taip pastaruoju metu išpopuliarėjusi sąmoningumo meditacija remiasi šia pakopa. Mes, be jokių komentarų, diskusijų ir vertinimo tiesiog leidžiame stebėti kas, vyksta mūsų viduje. Tai padeda labiau pažinti save ir atrasti tai, kas galbūt stabdo tolimesnį tobulėjimą.
Šeštoji pakopa – Dharana (dharana):
Tai, paprasčiau tariant, tiesiog koncentracija. Išmokus atsikratyti išorinių veiksnių poveikio, šioje pakopoje mokomės suvaldyti savo mintis. Tai turbūt viena elementariausių meditacijos formų. Nors koncentracija tai dar nėra meditacija, bet be koncentracijos nebus ir meditacijos. Tad norint išmokti medituoti, labai svarbu išmokti susikoncentruoti. Vieni iš populiariausių koncentracijos mokymo būdų yra susitelkimas į kvėpavimą ar į žvakės liepsną. Įvaldžius šią ar kokią kitą koncentracijos techniką, nepastebimai pereinama prie meditacijos.
Septintoji pakopa – Dhyana (dijana):
Galų gale, pasiekėme ir meditacijos pakopą. Tai tarsi koncentracija būnant sąmoningu, bet nesusitelkiant ties niekuo – sąmoningumas be buvimo sąmoningu. Paprasčiau ir būti negali J Juokauju, nes tai išties sudėtinga pasiekti, ne visiems išeina, bet rankų nuleisti nereiktų, nes kad ir po labai nežymiai, bet vis tiek padeda tobulėti ir bent per mikroną priartina tikslo link.
Aštuntoji pakopa – Samadhi (samadi):
Tai pati mistiškiausia pakopa dažnai apibūdinama kaip ekstazė ar nirvana. Tai palaimos būsena, susiliejimas su visata, nušvitimas. Gal ir ne visiems mums lemta pajusti šią būseną, bet juk vien dėl to nereiktų nustoti to siekti.
Išvada?
Joga yra daug daugiau nei fizkultūra. Bet aš manau, kad net jei iš jogos pasiimsime tik fizinį aspektą, mes jau tobulėjame. Ir jei mums šiandien neaktulios visos kitos septynios pakopos, nereiškia, kad ir po metų jos vis dar nebus aktualios. Svarbiausia, būkite geri sau ir kitiems ir nenustokite tobulėti!
Namaste, draugai.
Teksto autorė: Agnė Budreckytė, Ashtanga vinyasa jogos mokytoja (RYT200) ir mokinė
Joga, kad ir kaip į ją bežiūrėtumėme, paremta filosofija, kuri dažnai apibūdinama kaip aštuonialypė ar aštuonpakopė (Ashtanga yoga). Kad bent kiek geriau ją suprasti, reikia bent jau susipažinti su visomis aštuoniomis pakopomis.
Pirmoji pakopa – Yama (jama):
Tai etikos normos bei moralės principai, kurių kiekvienas jogas turėtų laikytis savo gyvenime. Iš viso pateikiamos 5-ios:
- Ahimsa (ahimsa) – nesmurtavimas, nekenkimas kitiems, teisingumas
- Satya (satja) – tiesa mintyse, širdyje, žodžiuose ir veiksmuose
- Asteya (astėja) – nevogti, visomis šio žodžio reikšmėmis, paprastumas
- Brahmacharya (brachmačarija) – susilaikymas – kūno, minčių, žodžių
- Aparigraha (aparigracha) – ne savininkiškumas
Antroji pakopa – Niyama (nijama):
Tai savidisciplinos ir dvasinio tobulėjimo principai, kurių kievienas jogas turi nuolatos siekti. Iš viso pateikiamos 5-ios:
- Saucha (saučia) – išorinis ir vidinis kūno ir sielos švarumas, minčių aiškumas ir skaidrumas
- Santosha (santoša) – pasitenkinimas, savęs, aplinkinių ir aplinkybių priėmimas tokių, kokie yra
- Tapas (tapas) – nuoseklumas, disciplina
- Svadhyaya (svadjaja) – šventų raštų, ar tiesiog savęs, studijavimas, nagrinėjimas
- Isvara pranidhana (išvara pranidhana) – atsidavimas dievui ar aukštesniąjai jėgai, visatai
Kiekviena yama ir niyama gali būti gana įvairiai interpretuojama ir pritaikoma sau. Skirtingais gyvenimo etapais ta interpretacija taip pat gali gana kardinaliai skirtis. Ar žmogus yra religingas ar tiesiog tikintis irgi darys įtaką, kaip kiekviena yama ir niyama bus interpretuojama ir pritaikoma.
Trečioji pakopa – Asana (asana):
Tai fizinis kūno lavinimas per discipliną ir koncentraciją, kas bus labai svarbu ir reikalinga mokantis meditacijos. Tie, kurie apibūdina jogą kaip fizkultūrą, susitelkia tik ties šia, viena iš aštuonių, pakopų.
Asanos – tai įvairios jogos pozicijos. Tradicinėje Ashtanga vinyasa (aštanga vinjasa) jogos mokykloje yra iš viso šešios asanų serijos, kurių tikslas yra turėti sveiką sielą sveikame kūne bei ruošti savo fizinį kūną, nervų sistemą bei kvėpavimo mechanizmus aukštesnėms pakopoms.
Ashtanga vinyasa jogos kultūroje/mokykloje pabrėžiama, kad neįvaldžius vienos pakopos, prie kitos nereikėtų skubėti pereiti.
Ketvirtoji pakopa – Pranayama (pranajama):
Tai kvėpavimo pratimų praktika, kurios esmė išmokti suvaldyti savo kvėpavimą ir suvokti sąryši tarp kvėpavimo, minčių bei emocijų valdymo. Žodis prana reiškia gyvybinė energija/jėga, tad kvėpavimo praktikos susijusios ir su gyvybinės energijos valdymu. Tik išmokus suvaldyti kvėpavimą, galima pradėti kalbėti apie minčių suvaldymą, kas ir yra meditacijos pagrindas.
Penktoji pakopa – Pratyahara (pratjahara):
Pirmoji – ketvirtoji pakopos susijusios su fizinėmis praktikomis, o penktoji jau daug daugiau filosofinė. Pratyahara tai atsiribojimas nuo išorinių veiksnių bei trikdžių tam, kad susitelkti ties vidiniais veiksniais ir elementais. Manau, kad taip pastaruoju metu išpopuliarėjusi sąmoningumo meditacija remiasi šia pakopa. Mes, be jokių komentarų, diskusijų ir vertinimo tiesiog leidžiame stebėti kas, vyksta mūsų viduje. Tai padeda labiau pažinti save ir atrasti tai, kas galbūt stabdo tolimesnį tobulėjimą.
Šeštoji pakopa – Dharana (dharana):
Tai, paprasčiau tariant, tiesiog koncentracija. Išmokus atsikratyti išorinių veiksnių poveikio, šioje pakopoje mokomės suvaldyti savo mintis. Tai turbūt viena elementariausių meditacijos formų. Nors koncentracija tai dar nėra meditacija, bet be koncentracijos nebus ir meditacijos. Tad norint išmokti medituoti, labai svarbu išmokti susikoncentruoti. Vieni iš populiariausių koncentracijos mokymo būdų yra susitelkimas į kvėpavimą ar į žvakės liepsną. Įvaldžius šią ar kokią kitą koncentracijos techniką, nepastebimai pereinama prie meditacijos.
Septintoji pakopa – Dhyana (dijana):
Galų gale, pasiekėme ir meditacijos pakopą. Tai tarsi koncentracija būnant sąmoningu, bet nesusitelkiant ties niekuo – sąmoningumas be buvimo sąmoningu. Paprasčiau ir būti negali J Juokauju, nes tai išties sudėtinga pasiekti, ne visiems išeina, bet rankų nuleisti nereiktų, nes kad ir po labai nežymiai, bet vis tiek padeda tobulėti ir bent per mikroną priartina tikslo link.
Aštuntoji pakopa – Samadhi (samadi):
Tai pati mistiškiausia pakopa dažnai apibūdinama kaip ekstazė ar nirvana. Tai palaimos būsena, susiliejimas su visata, nušvitimas. Gal ir ne visiems mums lemta pajusti šią būseną, bet juk vien dėl to nereiktų nustoti to siekti.
Išvada?
Joga yra daug daugiau nei fizkultūra. Bet aš manau, kad net jei iš jogos pasiimsime tik fizinį aspektą, mes jau tobulėjame. Ir jei mums šiandien neaktulios visos kitos septynios pakopos, nereiškia, kad ir po metų jos vis dar nebus aktualios. Svarbiausia, būkite geri sau ir kitiems ir nenustokite tobulėti!
Namaste, draugai.
Teksto autorė: Agnė Budreckytė, Ashtanga vinyasa jogos mokytoja (RYT200) ir mokinė