Pokyčiai gąsdina. Pokyčiai sukelia stresą. Pokyčiai domina. Pokyčiai jaudina. Pokyčiai sukelia daug įvairiausių emocijų – tiek gerų, tiek blogų. Kaip kažkas protingas yra pasakęs – pokyčiai yra vienintelis dalykas, kuo mes galime būti tikri, kad nesikeis. Ar mes to norime, ar ne, ar mes to siekiame, ar ne – pokyčiai BUS. Ir tai yra gerai!
Per savo psichologės, koučerės ir jogės gyvenimą išmokau, kad pokyčiai vyksta nuolatos. Kai kada jie mažyčiai ir ne visai pastebimi, o kartais tokie, kurie sudrebina visą pagrindą po kojomis ir apverčia pasaulį aukštyn kojomis. Bet kad ir kaip tai atrodytų tuo metu, tuo pačiu baisiausiu metu, viskas tik į gerą. Lygiai kaip zen praktikai tiki, kad ir kas nutiktų, kad ir kaip baugu, nepaaiškinama ar net nesuvokiama – viskas tik į gerą. Viskas veda tik mūsų tobulėjimo link.
Esu vienas iš tų žmonių, kuris tvirtai tiki, kad viskam yra priežastis ir viskas, kas vyksta, vyksta dėl priežasties. Taigi, priešintis ir plaukti prieš srovę – neverta. Geriau sutelkti visas jėgas į susidariusias aplinkybes, prie jų prisitaikyti ir palenkti jas savo naudai.
Žinoma, visada yra daug lengviau pasakyti, nei padaryti, bet gi tam ir mokomės. O mokomės visą gyvenimą. Mokomės tam, kad tobulėtume, kad judėtume į priekį. Ir net tada, kai atrodo, kad žengiame atgal, mes bent jau nestovime vietoje, o judame. Judame savo tobulėjimo link. O juk toks mūsų gyvenimo tikslas, ar bent vienas iš tikslų.
Pokyčiai ir joga
Mūsų jogos praktikoje pokyčiai vyksta nuolatos – kartais mūsų fizinis kūnas tobulėja net ne žingsniais, bet šuoliais, o kartais atrodo, kad grįžtame į savo pradinį tašką ir kartais sunku su tuo ramiai susitaikyti.
Kartais jogos praktika tampa ta nekintančia mūsų gyvenimo dalele, kuri mus paguodžia kai visa kita aplinkui tarsi slysta mums iš rankų. Ir tuomet, kada dar ir jogos praktika pradeda slysti iš rankų, tada darosi pikta, apmaudu ir nepakenčiama. Taip būna ir man, bet ne tiek asmeninėje jogos praktikoje, kiek jogos mokytojos.
Visai neseniai vienoje iš mano vedamų jogos užsiėmimų nusprendžiau paimprovizuoti. Aš dažnai improvizuoju, man patinka naujos pozos, naujos pozų jungtys, nauji potyriai įvairiose pozose. Manau, tas patinka ir mano užsiėmimus lankantiems. Bet tąkart vienai iš mano klienčių taip nepatiko mano nauja pozų seka, kad ji visa pikta atsistojo ant kilimėlio ir pradėjo šaukti – “Kas čia per nesąmonė? Čia niekas taip negali padaryti!” ir t.t. ir pan. Na, ne tiesą ji sakė, bet jai tai buvo tiesa ir tokia jos reakcija. Ir viskas yra gerai. Tikrai! Taip gal ir neatrodė tai moteriškei tuo metu. Taip galbūt neatrodė ir man tą akimirką. Bet viskas yra gerai! Prie pokyčių reikia išmokti prisitaikyti. O geriausia ir saugiausia tą daryti ant jogos kilimėlio. O tada, kai išmoksime su pokyčiais tvarkytis ant savo jogos kilimėlių, tada viskas atrodys daug paprasčiau, kai su pokyčiais teks vienaip ar kitaip taikytis ir gyvenime už kilimėlio ribų.
Taigi, ir vėl raginu grįžti ant savo jogos kilimėlių ir galbūt kiek mažiau dėmesio skirti pačioms pozoms ir 100%-tiniam jų atlikimui ir kiek daugiau susitelkti ties savo vidumi. Tiesiog stebėti savo vidinį dialogą jogos užsiėmimo metu.
Namaste, draugai
Teksto autorė: Agnė Budreckytė, Ashtanga vinyasa jogos mokytoja (RYT200) ir mokinė
Per savo psichologės, koučerės ir jogės gyvenimą išmokau, kad pokyčiai vyksta nuolatos. Kai kada jie mažyčiai ir ne visai pastebimi, o kartais tokie, kurie sudrebina visą pagrindą po kojomis ir apverčia pasaulį aukštyn kojomis. Bet kad ir kaip tai atrodytų tuo metu, tuo pačiu baisiausiu metu, viskas tik į gerą. Lygiai kaip zen praktikai tiki, kad ir kas nutiktų, kad ir kaip baugu, nepaaiškinama ar net nesuvokiama – viskas tik į gerą. Viskas veda tik mūsų tobulėjimo link.
Esu vienas iš tų žmonių, kuris tvirtai tiki, kad viskam yra priežastis ir viskas, kas vyksta, vyksta dėl priežasties. Taigi, priešintis ir plaukti prieš srovę – neverta. Geriau sutelkti visas jėgas į susidariusias aplinkybes, prie jų prisitaikyti ir palenkti jas savo naudai.
Žinoma, visada yra daug lengviau pasakyti, nei padaryti, bet gi tam ir mokomės. O mokomės visą gyvenimą. Mokomės tam, kad tobulėtume, kad judėtume į priekį. Ir net tada, kai atrodo, kad žengiame atgal, mes bent jau nestovime vietoje, o judame. Judame savo tobulėjimo link. O juk toks mūsų gyvenimo tikslas, ar bent vienas iš tikslų.
Pokyčiai ir joga
Mūsų jogos praktikoje pokyčiai vyksta nuolatos – kartais mūsų fizinis kūnas tobulėja net ne žingsniais, bet šuoliais, o kartais atrodo, kad grįžtame į savo pradinį tašką ir kartais sunku su tuo ramiai susitaikyti.
Kartais jogos praktika tampa ta nekintančia mūsų gyvenimo dalele, kuri mus paguodžia kai visa kita aplinkui tarsi slysta mums iš rankų. Ir tuomet, kada dar ir jogos praktika pradeda slysti iš rankų, tada darosi pikta, apmaudu ir nepakenčiama. Taip būna ir man, bet ne tiek asmeninėje jogos praktikoje, kiek jogos mokytojos.
Visai neseniai vienoje iš mano vedamų jogos užsiėmimų nusprendžiau paimprovizuoti. Aš dažnai improvizuoju, man patinka naujos pozos, naujos pozų jungtys, nauji potyriai įvairiose pozose. Manau, tas patinka ir mano užsiėmimus lankantiems. Bet tąkart vienai iš mano klienčių taip nepatiko mano nauja pozų seka, kad ji visa pikta atsistojo ant kilimėlio ir pradėjo šaukti – “Kas čia per nesąmonė? Čia niekas taip negali padaryti!” ir t.t. ir pan. Na, ne tiesą ji sakė, bet jai tai buvo tiesa ir tokia jos reakcija. Ir viskas yra gerai. Tikrai! Taip gal ir neatrodė tai moteriškei tuo metu. Taip galbūt neatrodė ir man tą akimirką. Bet viskas yra gerai! Prie pokyčių reikia išmokti prisitaikyti. O geriausia ir saugiausia tą daryti ant jogos kilimėlio. O tada, kai išmoksime su pokyčiais tvarkytis ant savo jogos kilimėlių, tada viskas atrodys daug paprasčiau, kai su pokyčiais teks vienaip ar kitaip taikytis ir gyvenime už kilimėlio ribų.
Taigi, ir vėl raginu grįžti ant savo jogos kilimėlių ir galbūt kiek mažiau dėmesio skirti pačioms pozoms ir 100%-tiniam jų atlikimui ir kiek daugiau susitelkti ties savo vidumi. Tiesiog stebėti savo vidinį dialogą jogos užsiėmimo metu.
Namaste, draugai
Teksto autorė: Agnė Budreckytė, Ashtanga vinyasa jogos mokytoja (RYT200) ir mokinė