Šią savaitę tarp skirtingų grupių vis kartojosi ir kartojosi ta pati tema - Negaliu! Neįmanoma! Kosmosas! Pff! Neišeis! Kažką primena?
Jogos asanų praktika yra be galo krašto įdomus reiškinys - jis atskleidžia mūmyse įstrigusias nuostatas. Deja, dažnai jos gana destruktyvios, uždarančios bet kokias galimybes tolesniam tobulėjimui. BET sąmoningos jogos praktikos metu ir/arba pašonėj turint gerą mokytoją, jas įmanoma atpažinti ir nuoseklios praktikos pagalba pakeisti konstruktyviu, įgalinančiu požiūriu. Šią savaitę ir vėl priminiau jums, kad ‘jei darysite tik tai, ką galvojate, kad galite padaryti, niekada netobulėsite’ (ne mano žodžiai, perfrazuoti Tom Kraus). Tad pats laikas paprasčiau į viską žvelgti, kartais nieko nesitikėti ir tiesiog bandyti, daryti, eksperimentuoti ir pažadu, jog save labai maloniai nustebinsite neįtikėtinais pasikeitimais ir pasiekimais!
Jogoje daug kas atrodo lengva, bet yra sunku. Lygiai taip pat, daug kas atrodo sunku, bet yra lengva. Todėl ypatingai jogoje, nors tas pats galioja ir gyvenime, yra svarbu bandyti. Kartais pabandžius kažką nauja iškart ima ir pavyksta. Kartais pamatai, kad ohoho kokį dar kelią teks nukeliauti, kad pavyktų, nes galbūt labai trūksta lankstumo tai konkrečiai pozai, o gal jėgos. Ir visgi, ir vienu ir kitu atveju reikia bandyti. Dažnai reikia daugiau praktikos. Gal net užsispyrimo. Bet ir vėl, tikėti, kad viskas įmanoma yra tiesiog būtina! O mažiausias reikalavimas tai tikėti, kad tai nėra neįmanoma!
Sakoma, kad kažką meistriškai įvaldyti reikia 20 tūkstančių valandų. Nežinau, ar yra didelis reikalas meistriškai įvaldyti visas pozas, BET esmė tame, kad tikrai reikia nemažai laiko. Reikia daug kartų kartoti. Reikia suprasti, kad kartais pokyčiai yra, tik jie plika akimi nematomi. Reikia suvokti, kad tokie pokyčiai dažnai yra geriausi. Būtina prisiminti, kad jogoje yra be galo svarbus pats procesas - kelionė, o ne tikslas. Ne todėl, kad tikslas nesvarbus, tiesog tikslui - nušvitimui - pasiekti neužteks kelių valandų darbo, greičiausiai ir 20 tūkstančių valandų nepakaks, ypač kai kalbame apie jogą tik per asanų prizmę. Ir visgi, nors kelionė ilga ir tikslas galbūt labai toli, keliauti verta! Keliaudami mes tobulėjame.
Čia ir dabar yra TAVO tobulėjimo erdvė - nepamiršk to! O jei pamirši, aš būsiu netolies tau priminti!
Foto daryta prieš kelias dienas - tiesiog be jokio apšilimo špagatas sniege ir voilà! O kažkada ir aš sakiau, kad špagato niekada nepadarysiu. Vėliau jau tikėjau, kad padarysiu, bet tik gerai apšilusi. Bet joga daro savo - keičia mąstymą ir kartais tai pasimato kaip įrodymas pozose. O kiek dar yra pokyčių, kurių nuotraukoje tiesiog neįmanoma užfiksuoti!
Kaip tą pasiekti?
Visų pirma reikia pradėti save ir savo mintis stebėti. Sąmoningai stebėti. Stebėti taip, kad pastebėtumėte destruktyvias mintis. Nuostatas, kurios nuo seno įsišaknijusios. Kai kurias bus gana lengva pastebėti dėl jų akivaizdaus negatyvumo. Kai kurias, deja, bus ne taip lengva atsirinkti iš begalės minčių dėl kelių priežąsčių. Viena, dėl to, kad jos nebus labai akivaizdžiai negatyvios. Antra, jos bus tokios senos, kad jos tiesiog atrodys natūralios ir kad kitaip ir būti negali. Pastarasias bus sunkiausia identifikuoti. Ir lygiai taip pat sunku pakeisti. BET yra ir iš dalies lengvesnis būdas. Įspėju, kad antrasis būdas yra labiau trumpalaikio poveikio. Efektyvus tam kartui, bet ne visapusiškam tobulėjimui pasiekti. Ir tai būtų pratyahara – atsiribojimas nuo išorinių ir vidinių trikdžių. To siekiame kiekvienos praktikos metu, ypač asmeninės praktikos metu, kuomet mes visapusiškai susitelkiam į ČIA IR DABAR momentą susitelkdami į kvėpavimą, drishti (žvilgsnį), bandha (užraktai), asana (poza) ir vinyasa (judesio ir kvėpavimo darną).
Taiga, kviečiu ir vėl grįžti ant savo jogos kilimėlio ir tęsti jogos kelionę vedančią tobulėjimo link.
Namaste x
Teksto autorė: Agnė B. Gomez, jogos mokytoja (E-RYT 200) ir mokinė
Jogos asanų praktika yra be galo krašto įdomus reiškinys - jis atskleidžia mūmyse įstrigusias nuostatas. Deja, dažnai jos gana destruktyvios, uždarančios bet kokias galimybes tolesniam tobulėjimui. BET sąmoningos jogos praktikos metu ir/arba pašonėj turint gerą mokytoją, jas įmanoma atpažinti ir nuoseklios praktikos pagalba pakeisti konstruktyviu, įgalinančiu požiūriu. Šią savaitę ir vėl priminiau jums, kad ‘jei darysite tik tai, ką galvojate, kad galite padaryti, niekada netobulėsite’ (ne mano žodžiai, perfrazuoti Tom Kraus). Tad pats laikas paprasčiau į viską žvelgti, kartais nieko nesitikėti ir tiesiog bandyti, daryti, eksperimentuoti ir pažadu, jog save labai maloniai nustebinsite neįtikėtinais pasikeitimais ir pasiekimais!
Jogoje daug kas atrodo lengva, bet yra sunku. Lygiai taip pat, daug kas atrodo sunku, bet yra lengva. Todėl ypatingai jogoje, nors tas pats galioja ir gyvenime, yra svarbu bandyti. Kartais pabandžius kažką nauja iškart ima ir pavyksta. Kartais pamatai, kad ohoho kokį dar kelią teks nukeliauti, kad pavyktų, nes galbūt labai trūksta lankstumo tai konkrečiai pozai, o gal jėgos. Ir visgi, ir vienu ir kitu atveju reikia bandyti. Dažnai reikia daugiau praktikos. Gal net užsispyrimo. Bet ir vėl, tikėti, kad viskas įmanoma yra tiesiog būtina! O mažiausias reikalavimas tai tikėti, kad tai nėra neįmanoma!
Sakoma, kad kažką meistriškai įvaldyti reikia 20 tūkstančių valandų. Nežinau, ar yra didelis reikalas meistriškai įvaldyti visas pozas, BET esmė tame, kad tikrai reikia nemažai laiko. Reikia daug kartų kartoti. Reikia suprasti, kad kartais pokyčiai yra, tik jie plika akimi nematomi. Reikia suvokti, kad tokie pokyčiai dažnai yra geriausi. Būtina prisiminti, kad jogoje yra be galo svarbus pats procesas - kelionė, o ne tikslas. Ne todėl, kad tikslas nesvarbus, tiesog tikslui - nušvitimui - pasiekti neužteks kelių valandų darbo, greičiausiai ir 20 tūkstančių valandų nepakaks, ypač kai kalbame apie jogą tik per asanų prizmę. Ir visgi, nors kelionė ilga ir tikslas galbūt labai toli, keliauti verta! Keliaudami mes tobulėjame.
Čia ir dabar yra TAVO tobulėjimo erdvė - nepamiršk to! O jei pamirši, aš būsiu netolies tau priminti!
Foto daryta prieš kelias dienas - tiesiog be jokio apšilimo špagatas sniege ir voilà! O kažkada ir aš sakiau, kad špagato niekada nepadarysiu. Vėliau jau tikėjau, kad padarysiu, bet tik gerai apšilusi. Bet joga daro savo - keičia mąstymą ir kartais tai pasimato kaip įrodymas pozose. O kiek dar yra pokyčių, kurių nuotraukoje tiesiog neįmanoma užfiksuoti!
Kaip tą pasiekti?
Visų pirma reikia pradėti save ir savo mintis stebėti. Sąmoningai stebėti. Stebėti taip, kad pastebėtumėte destruktyvias mintis. Nuostatas, kurios nuo seno įsišaknijusios. Kai kurias bus gana lengva pastebėti dėl jų akivaizdaus negatyvumo. Kai kurias, deja, bus ne taip lengva atsirinkti iš begalės minčių dėl kelių priežąsčių. Viena, dėl to, kad jos nebus labai akivaizdžiai negatyvios. Antra, jos bus tokios senos, kad jos tiesiog atrodys natūralios ir kad kitaip ir būti negali. Pastarasias bus sunkiausia identifikuoti. Ir lygiai taip pat sunku pakeisti. BET yra ir iš dalies lengvesnis būdas. Įspėju, kad antrasis būdas yra labiau trumpalaikio poveikio. Efektyvus tam kartui, bet ne visapusiškam tobulėjimui pasiekti. Ir tai būtų pratyahara – atsiribojimas nuo išorinių ir vidinių trikdžių. To siekiame kiekvienos praktikos metu, ypač asmeninės praktikos metu, kuomet mes visapusiškai susitelkiam į ČIA IR DABAR momentą susitelkdami į kvėpavimą, drishti (žvilgsnį), bandha (užraktai), asana (poza) ir vinyasa (judesio ir kvėpavimo darną).
Taiga, kviečiu ir vėl grįžti ant savo jogos kilimėlio ir tęsti jogos kelionę vedančią tobulėjimo link.
Namaste x
Teksto autorė: Agnė B. Gomez, jogos mokytoja (E-RYT 200) ir mokinė