Taip, joga yra ne tik asanos. Taip, joga be asanų irgi yra joga. Taip, jogos asmenukės neparodo vidinio tobulėjimo. Bet lygiai taip pat joga moko pagarbos sau ir vienas kitam. Tad kodėl smerkti tuos, kurie kol kas žiūri į jogą tik per fizinę prizmę. Kodėl smerkti tuos, kurie mėgsta dalintis savo progresu jogos asanose? Tokiems rekomenduoju daugiau dėmesio skirti pirmosioms ashtanga jogos pakopoms – yama ir niyama ir daugiau paanalizuoti ahimsa ir saucha. Na, ir toliau galbūt nebeskaityti.
Aš praktikuoju jogą. Stengiuosi į jogą žiūrėti globaliai – ne tik kaip į fizinę praktiką, bet ir vidinį tobulinimasi. Tačiau reikia pripažinti, kad yra daug paprasčiau kalbėti apie tobulėjimą, kurį galima lengvai vertinti, t.y. tai, ką galime akivaizdžiai matyti per savo fizinį kūną ir jo galimybes.
Kartais iš savo jogos studentų išgirstu komentarus, kad pvz. “jau vaikštau į jogą du metus, bet nematau jokių pasikeitimų” ir pan. Tokiais atvejais stengiuosi priminti, kaip jie jautėsi vienoje ar kitoje pozoje pačioje savo jogos praktikos pradžioje ir kaip jie jaučiasi dabar. Taip pat, nepasigėdiju ir paminėti, kad visiškai kitaip ir atrodo jų asanos, pvz. kokia tiesi nugara, pralaisvėję pečiai ar kad jau gali lengvai rankomis pasiekti žemę. Tokiais atvejais labai paprasta įvertinti savo progresą, jei mėgstate save įamžinti vienoje ar kitoje pozoje. Aš tikrai esu vienas iš tų žmonių ir galiu pasakyti, kad yra labai smagu apskritai pamatyti progresą, ypač tose pozose, kuriose galvoji, kad jokio progreso nepasiekei. Ir tada supranti, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Taip, galbūt kai kuriom pozom prireikia metų, galbūt netgi poros, bet gi taip smagu žinoti, kad retkarčiais net jei tas progresas ir yra nemotomas diena iš dienos, bet jis visgi yra! Va dabar galiu drąsiai teigti, kad tas pats galioja ir vidiniam tobulėjimui.
Taip , vidinio tobulėjimo nenufotografuosi ir vėliau nepalyginsi savęs prieš ir po. Bet tai dar nereiškia, kad vidinis tobulėjimas neegzistuoja. Jį tiesiog daug sudėtingiau užčiuopti, įvardinti, o gal net ir pastebėti. Ne visi mes mokame savęs klausyti. Ne visi mokame ir suprantame kaip to vidinio tobulėjimo siekti. Ne visi to ir siekiame. Tačiau, su joga, net ir pačia paprasčiausia – fizine joga, nori nenori, tas vidinis tobulėjimas vyksta. Tiesiog nereikia jo bijoti. O norint akivaizdesnių rezultatų, nereikia bijoti į tai investuoti laiko ir pastangų.
Grįžtant prie progreso, stengiuosi savo studentams priminti, kad joga tai yra kelionė, kurios esmė mėgautis pačia kelione ir nesukti galvos dėl tikslo. Lygiai kaip ir zen filosofijoje. Kartais, mes per daug dėmesio sutelkiame į tai kas turi būti ir pamirštame tiesiog džiaugtis tuo, ką turime čia ir dabar. Kartais per daug dėmesio sutelkiame į praeitį ir vėl pamiršdami, kad daug svarbiau džiaugtis šia akimirka – gi vistiek to, kas buvo pakeisti nebegalime. Negalime per daug įtakoti ir to, kas dar tik bus ateityje.
Sthira sukham asanam (asana – tai stabili ir patogi poza; Jogos sutros 2:46). Esmė ne tame, ar poza buvo patogi ir stabili vakar ir ar tokia ji bus rytoj, bet ar dabar atliekamoje asanoje mes jaučiamės stabiliai ir patogiai ne vien tik fizine prasme, bet ir mentaline.
To ir linkiu sau ir visiems kitiems, daugiau ar mažiau patyrusiems jogams ir jogėms – didesnio sąmoningumo ne vien tik asanose, bet ir visame kame.
Teksto autorė: Agnė Budreckytė, Ashtanga vinyasa jogos mokytoja (RYT200) ir mokinė
Aš praktikuoju jogą. Stengiuosi į jogą žiūrėti globaliai – ne tik kaip į fizinę praktiką, bet ir vidinį tobulinimasi. Tačiau reikia pripažinti, kad yra daug paprasčiau kalbėti apie tobulėjimą, kurį galima lengvai vertinti, t.y. tai, ką galime akivaizdžiai matyti per savo fizinį kūną ir jo galimybes.
Kartais iš savo jogos studentų išgirstu komentarus, kad pvz. “jau vaikštau į jogą du metus, bet nematau jokių pasikeitimų” ir pan. Tokiais atvejais stengiuosi priminti, kaip jie jautėsi vienoje ar kitoje pozoje pačioje savo jogos praktikos pradžioje ir kaip jie jaučiasi dabar. Taip pat, nepasigėdiju ir paminėti, kad visiškai kitaip ir atrodo jų asanos, pvz. kokia tiesi nugara, pralaisvėję pečiai ar kad jau gali lengvai rankomis pasiekti žemę. Tokiais atvejais labai paprasta įvertinti savo progresą, jei mėgstate save įamžinti vienoje ar kitoje pozoje. Aš tikrai esu vienas iš tų žmonių ir galiu pasakyti, kad yra labai smagu apskritai pamatyti progresą, ypač tose pozose, kuriose galvoji, kad jokio progreso nepasiekei. Ir tada supranti, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Taip, galbūt kai kuriom pozom prireikia metų, galbūt netgi poros, bet gi taip smagu žinoti, kad retkarčiais net jei tas progresas ir yra nemotomas diena iš dienos, bet jis visgi yra! Va dabar galiu drąsiai teigti, kad tas pats galioja ir vidiniam tobulėjimui.
Taip , vidinio tobulėjimo nenufotografuosi ir vėliau nepalyginsi savęs prieš ir po. Bet tai dar nereiškia, kad vidinis tobulėjimas neegzistuoja. Jį tiesiog daug sudėtingiau užčiuopti, įvardinti, o gal net ir pastebėti. Ne visi mes mokame savęs klausyti. Ne visi mokame ir suprantame kaip to vidinio tobulėjimo siekti. Ne visi to ir siekiame. Tačiau, su joga, net ir pačia paprasčiausia – fizine joga, nori nenori, tas vidinis tobulėjimas vyksta. Tiesiog nereikia jo bijoti. O norint akivaizdesnių rezultatų, nereikia bijoti į tai investuoti laiko ir pastangų.
Grįžtant prie progreso, stengiuosi savo studentams priminti, kad joga tai yra kelionė, kurios esmė mėgautis pačia kelione ir nesukti galvos dėl tikslo. Lygiai kaip ir zen filosofijoje. Kartais, mes per daug dėmesio sutelkiame į tai kas turi būti ir pamirštame tiesiog džiaugtis tuo, ką turime čia ir dabar. Kartais per daug dėmesio sutelkiame į praeitį ir vėl pamiršdami, kad daug svarbiau džiaugtis šia akimirka – gi vistiek to, kas buvo pakeisti nebegalime. Negalime per daug įtakoti ir to, kas dar tik bus ateityje.
Sthira sukham asanam (asana – tai stabili ir patogi poza; Jogos sutros 2:46). Esmė ne tame, ar poza buvo patogi ir stabili vakar ir ar tokia ji bus rytoj, bet ar dabar atliekamoje asanoje mes jaučiamės stabiliai ir patogiai ne vien tik fizine prasme, bet ir mentaline.
To ir linkiu sau ir visiems kitiems, daugiau ar mažiau patyrusiems jogams ir jogėms – didesnio sąmoningumo ne vien tik asanose, bet ir visame kame.
Teksto autorė: Agnė Budreckytė, Ashtanga vinyasa jogos mokytoja (RYT200) ir mokinė