Kaip gera, kai pečių nespaudžia jokie rūpesčiai, kai galima tiesiog atsipalaiduoti ir mėgautis lengva, nerūpestinga būsena apie nieką negalvojant, atsiduodant pačiam čia ir dabar momentui. Atrodo, jog tiek nedaug tereikia – vienos akimirkos ar minutės; ir net nesvarbu kur – atsigulus lovoje, patogiai iškėlus kojas gulint prie televizoriaus, vasarą prie jūros ar keliaujant traukiniu ir žvelgiant pro langą į greitai besikeičiančius vaizdus...
Lengva? Ar labai lengva atsipalaiduoti? Jeigu taip, tai sveikinu! Tikrai, nuoširdžiai sveikinu! O aš visgi susiduriu su vis daugiau ir daugiau žmonių nebemokančių atsipalaiduoti, o gal net ir nenorinčių.
Visi bent kartą dalyvavę jogos užsiėmime žino apie savasana (tar. šavasna), negyvėlio pozą. Tai vienų labai mėgstama, o kitų visiškai nesuprasta poza. Tarp kitko, viena svarbiausių jogos pozų. Savasana atliekama gulint ant nugaros: kojos ištiestos, pėdos kiek plačiau nei klubai, rankos ištiestos į šalis taip, kad nesiliestų prie šonų, delnai pasukti į viršų, kaklas tiesus, akys užmerktos. Pozos metu stengiamasi išvis nejudėti ir kvėpuoti natūraliai visą dėmesį sutelkus į patį kvėpavimo procesą. Savasana – tai budrus miegas arba meditacija susitelkus į kvėpavimą.
Mėgstantys savasana suvokia šios pozos begalinę naudą:
Nesuprantantys šios pozos, visų pirma, jos neatlieka taisyklingai. Palyginimui paimkite svorių kilnojimą. Netaisyklingai dirbant su svoriais galima ne tik susitraumuoti, bet ir nematyti rezultatų, nes dirbs ne tie raumenys, kurie turėtų ir toliau silpninant raumenis, kuriuos nuo pat pradžių buvo norėta sustiprinti. Su savasana panašiai.
Savasana pozos esmė yra atpalaiduoti fizinį kūną – raumenis ir kitus audinius, visą nervų sistemą, nuraminti protą ir sustabdyti minčių tėkmę. Svarbu gulėti patogiai, kad dėmesio nenukreiptų skausmas ar kūno tirpimas, kad nebūtų per šilta ar per šalta. Įsitaisius patogiai galima susitelkti ties minčių ir proto stebėjimu arba savo kvėpavimo sekimu – taip, kaip stebime vasarą debesis, kuomet vienas atplaukia, atmosferos veikiamas išsiskirsto arba susijungia su kitais debesimis, tada dėmesį patraukia kitas debesis, šis galbūt panašus į meškiną, beplaukdamas tarsi ištirpsta, o tada dėmesį patraukia jau kitas debesis ir t.t. Va čia ir yra pati sunkiausia pozos dalis – stebėti ir nieko nekeisti. Mėgstantys kontroliuoti savo aplinką, turi tos kontrolės atsisakyti, nes tik atsipalaidavimui turime pasiduoti ir atsiduoti visa širdimi ir mintimis.
Retas susimąsto, kad savasana reikia praktikuoti, kaip ir bet kokią kitą pozą. Gi ne iš karto atsistojame ant galvos ar susiraitome į kokią įmantrią pozą. Bandome, krentame, kylame ir vėl bandome. Taip pat ir su savasana – reikia bandyti, stebėti, vėl bandyti, stebėti ir kai mažiausiai tikėsitės, tada atsipalaiduosite. O jau tada bus labai sunku paneigti savasana pozos naudą.
Kitąkart įsitaisę į savasana, padovanokite sau tikrą atsipalaidavimą arba bent įdėkite pakankamai pastangų pradėti mokytis atsipalaiduoti.
Namaste, mielieji! Atsipalaiduokite! ;)
Teksto autorė: Agnė Budreckytė, Ashtanga vinyasa jogos mokytoja (E-RYT200, YACEP) ir mokinė
Lengva? Ar labai lengva atsipalaiduoti? Jeigu taip, tai sveikinu! Tikrai, nuoširdžiai sveikinu! O aš visgi susiduriu su vis daugiau ir daugiau žmonių nebemokančių atsipalaiduoti, o gal net ir nenorinčių.
Visi bent kartą dalyvavę jogos užsiėmime žino apie savasana (tar. šavasna), negyvėlio pozą. Tai vienų labai mėgstama, o kitų visiškai nesuprasta poza. Tarp kitko, viena svarbiausių jogos pozų. Savasana atliekama gulint ant nugaros: kojos ištiestos, pėdos kiek plačiau nei klubai, rankos ištiestos į šalis taip, kad nesiliestų prie šonų, delnai pasukti į viršų, kaklas tiesus, akys užmerktos. Pozos metu stengiamasi išvis nejudėti ir kvėpuoti natūraliai visą dėmesį sutelkus į patį kvėpavimo procesą. Savasana – tai budrus miegas arba meditacija susitelkus į kvėpavimą.
Mėgstantys savasana suvokia šios pozos begalinę naudą:
- atpalaiduoja kūną ir protą,
- prevencija galvos skausmams, nuovargiui ir nemigai*,
- mažina kraujospūdį*,
- padeda įveikti depresiją*,
- mažina stresą*
Nesuprantantys šios pozos, visų pirma, jos neatlieka taisyklingai. Palyginimui paimkite svorių kilnojimą. Netaisyklingai dirbant su svoriais galima ne tik susitraumuoti, bet ir nematyti rezultatų, nes dirbs ne tie raumenys, kurie turėtų ir toliau silpninant raumenis, kuriuos nuo pat pradžių buvo norėta sustiprinti. Su savasana panašiai.
Savasana pozos esmė yra atpalaiduoti fizinį kūną – raumenis ir kitus audinius, visą nervų sistemą, nuraminti protą ir sustabdyti minčių tėkmę. Svarbu gulėti patogiai, kad dėmesio nenukreiptų skausmas ar kūno tirpimas, kad nebūtų per šilta ar per šalta. Įsitaisius patogiai galima susitelkti ties minčių ir proto stebėjimu arba savo kvėpavimo sekimu – taip, kaip stebime vasarą debesis, kuomet vienas atplaukia, atmosferos veikiamas išsiskirsto arba susijungia su kitais debesimis, tada dėmesį patraukia kitas debesis, šis galbūt panašus į meškiną, beplaukdamas tarsi ištirpsta, o tada dėmesį patraukia jau kitas debesis ir t.t. Va čia ir yra pati sunkiausia pozos dalis – stebėti ir nieko nekeisti. Mėgstantys kontroliuoti savo aplinką, turi tos kontrolės atsisakyti, nes tik atsipalaidavimui turime pasiduoti ir atsiduoti visa širdimi ir mintimis.
Retas susimąsto, kad savasana reikia praktikuoti, kaip ir bet kokią kitą pozą. Gi ne iš karto atsistojame ant galvos ar susiraitome į kokią įmantrią pozą. Bandome, krentame, kylame ir vėl bandome. Taip pat ir su savasana – reikia bandyti, stebėti, vėl bandyti, stebėti ir kai mažiausiai tikėsitės, tada atsipalaiduosite. O jau tada bus labai sunku paneigti savasana pozos naudą.
Kitąkart įsitaisę į savasana, padovanokite sau tikrą atsipalaidavimą arba bent įdėkite pakankamai pastangų pradėti mokytis atsipalaiduoti.
Namaste, mielieji! Atsipalaiduokite! ;)
Teksto autorė: Agnė Budreckytė, Ashtanga vinyasa jogos mokytoja (E-RYT200, YACEP) ir mokinė