Karts nuo karto susilaukiu įvairių klausimų ne tik apie asanas ir jų poveikį mūsų fiziniam kūnui, bet ir apie meditaciją, pranayama (kvėpavimo pratimai), kundalini ir pan.
Mano atsakymai dažniausiai remiasi Ashtanga jogos 8-ių pakopų filosofija, kuri apibūdinta pradedant nuo lengvesnių pakopų – pagrindų, iki sunkesnių pakopų ir jogos tikslo – samadhi. Plačiau apie tai mano viename iš ankstesnių rašinių Ir kas išvis ta joga.
Paklausta apie kundalini galiu kalbėti tik iš teorinės pusės. O ir tema yra gana jautri, kai kuriuos jogus atskirianti į dvi priešingas stovyklas. Pradėsiu nuo pačios sąvokos.
Kundalini – tai stipri gyvybinė energija, dažnai simbolizuojama kaip gyvatė susiraizgiusi aplink stulpą – shushumna nadi. Ši energija miega pirmojoje čakroje ir laukia, kada bus pabudinta. Pabudusi kyla centriniu kanalu – shushumna nadi – per visas pagrindines čakras į viršų. Sakoma, kad jogos tikslas yra pasiektas, kuomet kundalini energija pasiekia aukščiausią – sahasrara – čakrą.
Skamba gana paprastai, bet joga nebūtų gyvenimo menas ir viso gyvenimo užsiėmimas, jei viskas būtų taip paprasta.
Kundalini energija teka tik į viršų ir tik per atvirus ir neužblokuotus energijos centrus – čakras. Atlikdami įvairias asanas mes ne tik šiaip stipriname savo kūną ir darome jį lankstesnį, bet ir valome savo čakras bei kitus energetinius kanalus. Tą patį darome ir pranayama metu. Tai yra nuolatinis nuoseklus darbas su visu savo kūnu – pradedant nuo fizinio ir einant visais kitais 4-iais (energetiniu/sakraliniu, mentaliniu, išminties, palaimos) – pancha kosha. O mes vietoje gi nestovime...
Grįžkime arčiau žemės. Vieną dieną mes jaučiamės geriau, kitą – prasčiau. Galbūt atsikėlę jautėmės puikiai, o dienai bėgant mus kažkas įskaudino, suerzino, supykdė, o tai, savaime aišku, paveikė mūsų būseną. Galbūt įskaudinus mums suskaudo širdį – taigi širdies čakra greičiausiai užsivėrė; galbūt kažkas tiek supykdė, kad galvoje, o gal ir ne tik, pasipylė pikti žodžiai paveikę mūsų gerklės/bendravimo čakrą; galbūt tiek buvome paveikti, kad grįžome prie savo gyvuliškų instinktų norėdami savo priešui užvošti ar kitaip fiziškai pakenkti paveikdami savo pirmąją čakrą ir t.t. ir pan. Tai kas bus, jei mes dabar sėsime prie savo kundalini praktikos ir bandysimes budinti kundalini energiją, kuri neturės, kur kilti, nes kelios, o gal ir daugiau čakrų bus užblokuotos? Kodėl mes norime išmokti bėgti dar nemokėdami eiti?
Iš akies, žinoma, sunku pasakyti, kurios čakros atviros, o kurios ne. Čia tik patys galime pajausti. Bet kartais įmanoma. Pavyzdžiui, paimkime aukštyn žiūrinčio šuns pozą – urdhva mukha svanasana. Jei atliekant šią pozą pečiai pasisukę į vidų, o krūtinės ląsta įdubusi, gal dar ir klubai bei dubuo pakilę, tai ar didelė tikimybė, kad širdies čakra atverta? Manau, kad ne.
Apskritai, pagrindiniai fiziniai limitai su kuriais dažniausiai susiduriu, tai nelankstūs klubai, silpnos nugaros, sukilę pečiai, įdubusios krūtinės ląstos, o visa tai didžiąja dalimi yra fizinės manifestacijos atspindinčios emocinę būklę ir, atitinkamai, čakrų būseną – kiek jos atvertos ar užvertos.
Todėl ir vėl grįšiu prie to, nuo ko pradėjau – 8-ių Ashtanga jogos pakopų. Galbūt neskubėkime kilti nuo žemės ir žaisti su kundalini gyvate tol, kol neparuošėme savo fizinio kūno, įskaitant nervinę sistemą, tuomet energetinę pranayama dėka. O tuomet, jei vis dar bus degantis noras budinti kundalini, tada ir pašnekėsim, bet jau nebe taip elementariai, kaip čia išdėsčiau.
Kaip gražiai buvo iliustruota “Hatha Yoga Pradipika” tekste: “hatha jogos sistema buvo sukurta taip, kad padėtų transformuoti mūsų fizinį kūną taip, kad jis galėtų priimti daug subtilesnę ir galingesnę energiją. Jei mūsų kūnas nebus tam pasiruošęs, tai bus tolygu 200 V elektros paleidimui į aparatą, kuris pritaikytas priimti tik 6 V”!
Tad neskubėkime bėgti, kol dar gerai nevaikštome ir pasidžiaukime pačia kelione, o ne tik jos tikslu.
Namaste, draugai. Gyvenkime sąmoningai! :)
Teksto autorė: Agnė Budreckytė, Ashtanga vinyasa jogos mokytoja (RYT200) ir mokinė
Mano atsakymai dažniausiai remiasi Ashtanga jogos 8-ių pakopų filosofija, kuri apibūdinta pradedant nuo lengvesnių pakopų – pagrindų, iki sunkesnių pakopų ir jogos tikslo – samadhi. Plačiau apie tai mano viename iš ankstesnių rašinių Ir kas išvis ta joga.
Paklausta apie kundalini galiu kalbėti tik iš teorinės pusės. O ir tema yra gana jautri, kai kuriuos jogus atskirianti į dvi priešingas stovyklas. Pradėsiu nuo pačios sąvokos.
Kundalini – tai stipri gyvybinė energija, dažnai simbolizuojama kaip gyvatė susiraizgiusi aplink stulpą – shushumna nadi. Ši energija miega pirmojoje čakroje ir laukia, kada bus pabudinta. Pabudusi kyla centriniu kanalu – shushumna nadi – per visas pagrindines čakras į viršų. Sakoma, kad jogos tikslas yra pasiektas, kuomet kundalini energija pasiekia aukščiausią – sahasrara – čakrą.
Skamba gana paprastai, bet joga nebūtų gyvenimo menas ir viso gyvenimo užsiėmimas, jei viskas būtų taip paprasta.
Kundalini energija teka tik į viršų ir tik per atvirus ir neužblokuotus energijos centrus – čakras. Atlikdami įvairias asanas mes ne tik šiaip stipriname savo kūną ir darome jį lankstesnį, bet ir valome savo čakras bei kitus energetinius kanalus. Tą patį darome ir pranayama metu. Tai yra nuolatinis nuoseklus darbas su visu savo kūnu – pradedant nuo fizinio ir einant visais kitais 4-iais (energetiniu/sakraliniu, mentaliniu, išminties, palaimos) – pancha kosha. O mes vietoje gi nestovime...
Grįžkime arčiau žemės. Vieną dieną mes jaučiamės geriau, kitą – prasčiau. Galbūt atsikėlę jautėmės puikiai, o dienai bėgant mus kažkas įskaudino, suerzino, supykdė, o tai, savaime aišku, paveikė mūsų būseną. Galbūt įskaudinus mums suskaudo širdį – taigi širdies čakra greičiausiai užsivėrė; galbūt kažkas tiek supykdė, kad galvoje, o gal ir ne tik, pasipylė pikti žodžiai paveikę mūsų gerklės/bendravimo čakrą; galbūt tiek buvome paveikti, kad grįžome prie savo gyvuliškų instinktų norėdami savo priešui užvošti ar kitaip fiziškai pakenkti paveikdami savo pirmąją čakrą ir t.t. ir pan. Tai kas bus, jei mes dabar sėsime prie savo kundalini praktikos ir bandysimes budinti kundalini energiją, kuri neturės, kur kilti, nes kelios, o gal ir daugiau čakrų bus užblokuotos? Kodėl mes norime išmokti bėgti dar nemokėdami eiti?
Iš akies, žinoma, sunku pasakyti, kurios čakros atviros, o kurios ne. Čia tik patys galime pajausti. Bet kartais įmanoma. Pavyzdžiui, paimkime aukštyn žiūrinčio šuns pozą – urdhva mukha svanasana. Jei atliekant šią pozą pečiai pasisukę į vidų, o krūtinės ląsta įdubusi, gal dar ir klubai bei dubuo pakilę, tai ar didelė tikimybė, kad širdies čakra atverta? Manau, kad ne.
Apskritai, pagrindiniai fiziniai limitai su kuriais dažniausiai susiduriu, tai nelankstūs klubai, silpnos nugaros, sukilę pečiai, įdubusios krūtinės ląstos, o visa tai didžiąja dalimi yra fizinės manifestacijos atspindinčios emocinę būklę ir, atitinkamai, čakrų būseną – kiek jos atvertos ar užvertos.
Todėl ir vėl grįšiu prie to, nuo ko pradėjau – 8-ių Ashtanga jogos pakopų. Galbūt neskubėkime kilti nuo žemės ir žaisti su kundalini gyvate tol, kol neparuošėme savo fizinio kūno, įskaitant nervinę sistemą, tuomet energetinę pranayama dėka. O tuomet, jei vis dar bus degantis noras budinti kundalini, tada ir pašnekėsim, bet jau nebe taip elementariai, kaip čia išdėsčiau.
Kaip gražiai buvo iliustruota “Hatha Yoga Pradipika” tekste: “hatha jogos sistema buvo sukurta taip, kad padėtų transformuoti mūsų fizinį kūną taip, kad jis galėtų priimti daug subtilesnę ir galingesnę energiją. Jei mūsų kūnas nebus tam pasiruošęs, tai bus tolygu 200 V elektros paleidimui į aparatą, kuris pritaikytas priimti tik 6 V”!
Tad neskubėkime bėgti, kol dar gerai nevaikštome ir pasidžiaukime pačia kelione, o ne tik jos tikslu.
Namaste, draugai. Gyvenkime sąmoningai! :)
Teksto autorė: Agnė Budreckytė, Ashtanga vinyasa jogos mokytoja (RYT200) ir mokinė