Pastaruoju metu, kalbant apie jogos pozas, vis iškyla idealios jogos pozos klausimas. Idealios ta prasme, kad atrodytų idealiai. Gal ir būtų nuostabu, nepakartojama ir idealu, kad mūsų atliekamos pozos visuomet atrodytų idealiai. Tačiau, nežinau, kiek tai būtų įdomu, ko galėtume išmokti, bet svarbiausia, kodėl tai taip aktualu? Ar ne pakankamai atsakomybės mes jau ir taip sau užsikrauname kitose gyvenimo srityse, kad tą patį darome ir jogos praktikoje?
Jei jums visgi atrodo, kad poza turi vienaip ar kitaip atrodyti, tokiu atveju galiu gana drąsiai teigti, kad jums svarbu, ką kiti galvoja apie jūsų atliekamą pozą. Taigi, jūs jau praleidote vieną iš svarbiausių jogos aspektų – joga, tai kelionė į save! Deja, galvodami apie kitus, link savęs nenueisite, o ir iš kitų nuomonės apie jus, apie save nieko nesužinosite. Bent jau tikrai nieko vertingo nesužinosite. Taip pat, jūs praleidžiate kitą svarbų jogos pozų niuansą, kad kiekviena asana (poza) turi būti stabili, patogi ir tinkanti meditacijai*. O galvodami, kaip poza atrodo iš šalies, kaip kiti vertina jūsų atliekamą pozą ir ar ji atrodo idealiai, ar ne, meditacijai susikaupti nepavyks.
Pagal Patandžalio Jogos Sutras, būdas pagerinti pozą yra per atsipalaidavimą ar pastangų pamažinimą ir leidžiant dėmesiui susilieti su visata, vieniu**.
Jogos praktikoje daug svarbesnis yra vidinis pažinimas ir tobulėjimas. Išlavintas kūnas yra tiesiog labai geras ir tikrai visų vertinamas, bet visgi šalutinis poveikis!
Kalbant apie pozas ir jų patogumą, stabilumą ir meditatyvumą, iškart kyla klausimas – ar, tokiu atveju, reikėtų visuomet rinktis lengvesnį jogos pozos variantą, jei sudėtingesnis neatitinka šių trijų reikalavimų? Vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą nėra ir dažnai tam, kad rasti teisingą atsakymą, visgi teks pažvelgti giliau į save.
Iš vienos pusės, jei visuomet rinksimės tik tai, kas yra patogu, mes niekuomet netobulėsime. Iš kitos pusės, jei kiekvienoje pozoje mes versime save siekti daugiau nei praeitąkart, tai dėmesys bus nuolatos sutelktas į pastangas ir nebeliks pusiausvyros tarp pastangų ir atsipalaidavimo. Taigi, teks visgi daugiau dėmesio skirti savianalizei: kodėl renkuosi atlikti pozą vienaip, o ne kitaip? Kokius jausmus sukelia ši poza? Ar poza erzina? Kodėl? Ar bijau? Ko bijau? Kas bus, jei poza ‘nepavyks’? Kokius jausmus tai sukels? Ar bijau, vengiu tų galimų jausmų? Kokia to priežastis? Ir t.t.
Kaip pastebėjote, daugelis klausimų neturi nieko bendra su fiziniais pozos aspektais. Visi veda arčiau mūsų esybės, praleisdami ir net visiškai ignoruodami pirminį klausimą – o kaip poza atrodo?
Na, o kas liečia nuotraukas, kartais netaisyklingai atliekama poza atrodys gražiau. Bet čia jau bus meninis sprendimas, kuris neturi absoliučiai nieko bendra su joga!
Joga tai – citta vrtti nirodhah***.
*sthira sukham asanam – 2.46, Yoga Sutras of Patajali
**prayatna skaithilya ananta samapattibhyam – 2.47, Yoga Sutras of Patajali
***Joga tai minčių tėkmės sulaikymas – 1.2, Yoga Sutras of Patajali
Teksto autorė: Agnė Budreckytė, Ashtanga vinyasa jogos mokytoja (E-RYT200, YACEP) ir mokinė
Jei jums visgi atrodo, kad poza turi vienaip ar kitaip atrodyti, tokiu atveju galiu gana drąsiai teigti, kad jums svarbu, ką kiti galvoja apie jūsų atliekamą pozą. Taigi, jūs jau praleidote vieną iš svarbiausių jogos aspektų – joga, tai kelionė į save! Deja, galvodami apie kitus, link savęs nenueisite, o ir iš kitų nuomonės apie jus, apie save nieko nesužinosite. Bent jau tikrai nieko vertingo nesužinosite. Taip pat, jūs praleidžiate kitą svarbų jogos pozų niuansą, kad kiekviena asana (poza) turi būti stabili, patogi ir tinkanti meditacijai*. O galvodami, kaip poza atrodo iš šalies, kaip kiti vertina jūsų atliekamą pozą ir ar ji atrodo idealiai, ar ne, meditacijai susikaupti nepavyks.
Pagal Patandžalio Jogos Sutras, būdas pagerinti pozą yra per atsipalaidavimą ar pastangų pamažinimą ir leidžiant dėmesiui susilieti su visata, vieniu**.
Jogos praktikoje daug svarbesnis yra vidinis pažinimas ir tobulėjimas. Išlavintas kūnas yra tiesiog labai geras ir tikrai visų vertinamas, bet visgi šalutinis poveikis!
Kalbant apie pozas ir jų patogumą, stabilumą ir meditatyvumą, iškart kyla klausimas – ar, tokiu atveju, reikėtų visuomet rinktis lengvesnį jogos pozos variantą, jei sudėtingesnis neatitinka šių trijų reikalavimų? Vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą nėra ir dažnai tam, kad rasti teisingą atsakymą, visgi teks pažvelgti giliau į save.
Iš vienos pusės, jei visuomet rinksimės tik tai, kas yra patogu, mes niekuomet netobulėsime. Iš kitos pusės, jei kiekvienoje pozoje mes versime save siekti daugiau nei praeitąkart, tai dėmesys bus nuolatos sutelktas į pastangas ir nebeliks pusiausvyros tarp pastangų ir atsipalaidavimo. Taigi, teks visgi daugiau dėmesio skirti savianalizei: kodėl renkuosi atlikti pozą vienaip, o ne kitaip? Kokius jausmus sukelia ši poza? Ar poza erzina? Kodėl? Ar bijau? Ko bijau? Kas bus, jei poza ‘nepavyks’? Kokius jausmus tai sukels? Ar bijau, vengiu tų galimų jausmų? Kokia to priežastis? Ir t.t.
Kaip pastebėjote, daugelis klausimų neturi nieko bendra su fiziniais pozos aspektais. Visi veda arčiau mūsų esybės, praleisdami ir net visiškai ignoruodami pirminį klausimą – o kaip poza atrodo?
Na, o kas liečia nuotraukas, kartais netaisyklingai atliekama poza atrodys gražiau. Bet čia jau bus meninis sprendimas, kuris neturi absoliučiai nieko bendra su joga!
Joga tai – citta vrtti nirodhah***.
*sthira sukham asanam – 2.46, Yoga Sutras of Patajali
**prayatna skaithilya ananta samapattibhyam – 2.47, Yoga Sutras of Patajali
***Joga tai minčių tėkmės sulaikymas – 1.2, Yoga Sutras of Patajali
Teksto autorė: Agnė Budreckytė, Ashtanga vinyasa jogos mokytoja (E-RYT200, YACEP) ir mokinė